Asbesto poveikio prevencija

Urbanizacija ir asbesto poveikio prevencija Lietuvoje (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2010 m.)

Straipsnis (atsiųsti)


Informacinis leidinys „Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje"


Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, asbesto poveikio prevencijos aktualumas labai išaugo. Daugelyje ES valstybių ir ypač naujosiose šalyse narėse trūksta specifinių žinių ir bendro supratimo apie asbestą ir jo keliamą pavojų sveikatai. Vykdant LR vyriausybės patvirtintą asbesto šalinimo programos įgyvendinimo 2008 metų priemonių planą, Higienos institutas paruošė informacinį leidinį „Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje“. Leidinyje pateikiama apibendrinta informacija apie asbestą, situaciją Lietuvoje, vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais. Leidinyje minimos Praktinės rekomendacijos bus naudingos darbdaviams, organizuojantiems darbus su asbestu, bei darbuotojams, kurie asbesto veikiami dirba arba gali būti veikiami asbesto dulkių. Atsitiktinio ir mažo intensyvumo asbesto veikimo nustatymo pavyzdžiu ir patarimais galės pasinaudoti fiziniai asmenys, vykdantys asbestcemenčio medžiagų priežiūrą ir šalinimą (atsiųsti).
 
Mokymo programa „Saugus darbas su asbestu’’
 
Europos Sąjungos šalyse, vadovaujantis teisės aktais parengtais, pagal Europos direktyvas 1999/77/EB ir 2003/18/EB, uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Numatytos griežtos priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo asbesto plaušelių keliamo pavojaus. Draudimas naudoti asbestą įvairiose valstybėse narėse įsigaliojo skirtingu metu. Nuo 2005 m. sausio 1 d. asbestą uždrausta naudoti visoje Europos Sąjungoje. Nepaisant šios teisinės pažangos, aplink mus vis dar yra nemažai asbesto kaip praeities liekanos. Taireiškia, kad asbesto poveikis vis dar galimas. Išlieka praktinė problema kaip apsisaugoti nuo asbesto keliamo pavojaus, atliekant šalinimo, griovimo, aptarnavimo ir eksploatacijos darbus. Asbesto turinčių medžiagų ir gaminių naudojimas bei paplitimas įvairiose šalyse skiriasi, tai priklauso nuo šalyje taikomų technologijų ir standartų. Valstybių narių teisės aktuose ir vykdomuose asbesto keliamo pavojaus valdymo ir mažinimo veiksmuose pastebimi skirtumai. Daugelyje ES valstybių ir ypač naujosiose šalyse narėse trūksta specifinių žinių ir bendro supratimo apie asbestą ir jo keliamą pavojų sveikatai. Siekiant pasiūlyti vieningus kriterijus saugaus darbo su asbestu mokymui, 2005 metais buvo patvirtintas Leonardo da Vinčio programos finansuojamas tarptautinis projektas LV/05/B/F/PP-172.015 ,,Standartinės profesinio ugdymo programos, kokybės kriterijų ir mokymo paketo saugaus darbo su asbestu tema parengimas‘‘. Šio projekto pagrindinis tikslas buvo sukurti mokymo programą bei parengti mokomąją ir informacinę medžiagą apie saugų darbą su asbestu, užtikrinti teisės aktuose keliamų reikalavimų supratimą ir pagerinti specifinius darbo su asbestu įgūdžius. Projekte dalyvavo Belgijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos kompetentingi įvairių su asbestu susijusių sričių atstovai, pradedant konsultavimu asbesto valdymo programų klausimais ir baigiant šalinimo darbų organizavimu, tyrimais ir mokymu. Lietuvai atstovavo Higienos instituto Darbo medicinos centro specialistai. Visose šalyse vyko susitikimai, seminarai, kur buvo pristatoma tos šalies patirtis asbesto klausimais. 2007 metų birželio mėnesį Rygoje įvyko baigiamoji projekto konferencija, kur buvo apibendrinti projekto rezultatai.
 
Projekto vykdymo metu, vadovaujantis šalių-projekto dalyvių patirtimi, buvo parengta mokymo programa „Saugus darbas su asbestu‘‘. Programa skirta darbuotojams, profesinės sveikatos ir saugos specialistams, ekspertams bei darbo inspektoriams. Tai išsami 32 val. programa apimanti teorinius klausimus ir praktinius darbus. Mokymo programos siekinys-parengti kvalifikuotus darbuotojus, profesinės sveikatos ir saugos specialistus, kurie galėtų organizuoti ir saugiai atlikti visus darbus su asbesto turinčiomis pavojingomis medžiagomis, įskaitant asbestcemenčio produktus. Pagrindinės programos temos: teisės aktų reikalavimai, asbesto savybės, panaudojimas, jo keliamas pavojus sveikatai, rizikos vertinimas, asbesto plaušelių matavimai, asmeninės apsaugos priemonės, dokumentacija, atliekų šalinimas, medicininė priežiūra ir kt.
Programoje nurodytos reikalingos techninės priemonės, aprašyti dėstytojams keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Mokymo metu įgytoms žinioms patikrinti parengti egzaminų testai.

Danijos specialistai demonstruoja kilnojamąjį vagonėlį su įrengtomis reikalingomis higienos priemonėmis, skirtomis dirbantiesiems su asbestu
 
Šią mokymo programą, tinkamai įteisinus, galėtų naudoti Lietuvos mokymo įstaigos, dalyvaujančios profesiniuose mokymuose. Mokymo programa išversta į lietuvių kalbą.
 
Siekiant padėti mokymo įstaigoms ir darbdaviams teikti išsamią ir patikimą informaciją apie saugų darbą su asbestu, parengta mokomoji ir informacinė medžiaga (lankstinukai, straipsniai, vaizdo pranešimų rinkinys apie asbesto tvarkymą atskirose šalyse, filmukai ir kt.).
 
Projekto vykdymo metu parengta mokymo programa ir informacinė medžiaga patalpinta interneto svetainėje adresu www.azbestos.eu
 
Asbesto laboratoriniai tyrimai
 
Lietuvoje asbestas kaip kenksmingas veiksnys darbe buvo įteisintas tik 2001 m., o pirmieji asbesto koncentracijos ore matavimai buvo inicijuoti Higienos institute 1999 m. Asbestas identifikuojamas ir atliekami laboratoriniai tyrimai darbo aplinkos ore bei plaučių audinyje optinės mikroskopijos metodu vienintelėje Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijoje. 2007-2008 m. vykdant tarptautinį projektą „Tyrimo duomenų surinkimo modernizavimas ir statistinių biomedicininių metodų panaudojimas asbesto ir sunkiųjų metalų tyrimams“, finansuojamą Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo, buvo suformuota laboratorinių duomenų bazė pagal identifikuotas kintamąsias programinės įrangos Excel ir Statistica pagalba. Asbesto laboratorinių tyrimų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pavaizduotas paveiksle. Asbesto, amozito atmainos, buvo aptikta laivo izoliacinėje medžiagoje. Tai rodo, kad asbesto taršos rizika gali kilti ne tik dėl chrizotilo, bet ir kitų asbesto atmainų panaudojimo.

Asbesto laboratorinių tyrimų skaičius Lietuvoje 2001-2008 m.
 
Bandinių paėmimas laboratoriniams tyrimams
 
Pavojingiausi žmogaus sveikatai asbesto plaušeliai aplinkos ore yra nematomi plika akimi. Juos galima aptikti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija akredituota neorganinių plaušelių (asbesto) aplinkos ore tyrimams optinės mikroskopijos metodu. Prieš pradedant vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus, laboratorijoje atliekami kokybiniai asbesto tyrimai įvairiuose statybinių medžiagų ir konstrukcijų bandiniuose. Asbesto koncentracijos ore tyrimai atliekami, siekiant įvertinti patalpos oro taršą arba aštuonių valandų atskaitos trukmės koncentracijai nustatyti. Patalpos oras yra pakankamai švarus, kai asbesto plaušelių koncentracija yra mažiau 0,010 pl./cm3, t.y. mažiau negu optinės mikroskopijos metodo aptikimo riba. Asbesto plaušelių koncentracija darbo aplinkos ore neturi viršyti 0,1 pl./cm3. Asbesto dariniai nustatomi plaučių audinyje optinės mikroskopijos metodu. Jie atsiranda dėl asbesto poveikio praeityje. Asbesto darinių plaučių audinyje rekomenduojamas ribinis dydis yra 100 darinių viename grame drėgno plaučių audinio arba 1000 darinių viename grame sauso plaučių audinio. Plaučiuos esančių asbesto darinių koncentracijos matavimų duomenys gali būti naudojami kaip papildoma informacija, siekiant įvertinti asbesto poveikįpraeityje ir nustatyti profesines ligas. Asbesto tyrimų duomenys naudojami įvertinti profesinę riziką, įgyvendinti darbo su asbestu nuostatų reikalavimus bei moksliniams tiriamiesiems tikslams.
 
Bandinių paėmimas kokybiniams tyrimams atlikti
 
Imant bandinius, kuriuose asbestas yra surištas (asbestcementiniai gaminiai, šiferis, plokštės, tinkas ir t.t.), svarbu naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones kvėpavimo takų apsaugai – “FFP3D” tipo respiratorius.

Rekomenduojama paviršių gerai sudrėkinti vandeniu, vengti dulkių susidarymo. Asbesto turinčių konstrukcijų nepjauti ir negręžti. Bandinių paėmimui naudoti kaltuvą, plaktuką, reples, pincetą. Bandiniai talpinami į sandarų dvigubą polietileninį maišelį ir pristatomi į laboratoriją. Asbesto bandiniai yra stabilūs temperatūros, drėgmės ir slėgio pokyčiams, nėra apribojimų ir transportavimo trukmei. Tad bandiniai laboratoriniam ištyrimui gali būti siunčiami ir paštu. Bandinių paėmimo protokole arba akte būtinai nurodyti bandinio numerį, paėmimo datą, vietą, asmenį, paėmusį bandinius. Jeigu asbestas yra birus (buvo naudotas izoliavimui, ertmių, tarpusienių užpildymui ir t.t.), tuomet geriau kreiptis į specialistus, siekiant išvengti pavojaus užteršti aplinką ir pakenti žmogui.


Bandiniai laboratoriniams kokybiniams tyrimams dėl asbesto ištyrimo talpinami į sandarų dvigubą polietileninį maišelį
 
Imant bandinius svarbu naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones
 
Oro bandinių paėmimas
 
Oro bandiniai imami naudojant specialią laboratorinę įrangą ir priemones. Tad juos gali paimti tik specialistai. Jeigu tyrimo tikslas yra nustatyti patalpos oro taršą asbestu, tuomet bandinys imamas stacionariomis sąlygomis: laboratorinė įranga tvirtinama patalpos viduryje 1 – 2 m aukštyje nuo grindų, paėmimo trukmė priklauso nuo tikėtinos aptikti koncentracijos ore. Dažnai bandiniai stacionariomis sąlygomis imami prieš pradenant darbus su asbestu ir juos pabaigus. Jeigu tyrimu siekiama įvertinti asbesto plaušelių koncentraciją aštuonių valandų atskaitos trukmei, tuomet imamas personalinio tipo mėginys: laboratorinė įranga tvirtinima prie darbuotojo ir oras siurbiamas jo kvėpavimo erdvėje (30 cm spinduliu nuo veido). Rekomenduojama minimali atskiro bandinio paėmimo trukmė – 3,3 val., kai tikėtina plaušelių koncentracija ore 0,1 pl./cm3. Atskiro oro bandinio paėmimo trukmės dydžiai nustatomi, vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 8672:2001 „Oro kokybė. Ore esančių neorganinių skaidulų skaičiaus nustatymas fazine kontrastine mikroskopija. Membraninio filtro metodas”.
 
Plaučių audinio bandinių paėmimas
 
Plaučių audinio bandiniai gali būti paimti laboratoriniam ištyrimui tik tuo atveju, jeigu pacientui buvo paskirtas plaučių operacinis gydymas arba po mirties autopsijos būdu. Bandinys turi būti ne mažesnis kaip 2 cm3 dydžio ir sudarytas iš parencheminio plaučių audinio be pleuros ir auglio. Moksliniais tyrimais nenustatyta, kaip įtakoja bandinio paėmimo vieta plaučiuose asbesto darinių koncentraciją, tačiau aptikta koncentracija to paties žmogaus plaučių audinyje gali skirtis apie 10 kartų. Dėl šios priežasties rekomenduojama paimti tris bandinius. Bandinio paėmimo vieta gali būti pasirinkta atsitiktinai, tačiau pageidautina, kad visi trys bandiniai būtų paimti iš skirtingų plaučių segmentų.

Bandinius paimti reikia ypač atsargiai, kad nepatektų krakmolo arba talko nuo pirštinių, organinių dalelių nuo drabužių ir kitų dalelių (pvz., naudojamų netinkamos kokybės reagentų). Kiekvienas bandinys atskirai turi būti patalpintas į plastikinį konteinerį su ne mažiau kaip 4 % formalino tirpalu ir saugomas kambario temperatūroje. Rekomenduojama plaučių bandinius saugoti ir paruošti mikroskopinei analizei patalpoje, kurioje nedirbama su asbesto turinčiais kitais bandiniais.
 
Praktinės rekomendacijos atsitiktiniam ir mažo intensyvumo asbesto veikimui darbuotojams nustatyti
 
Šios rekomendacijos Higienos instituto buvo parengtos, vadovaujantis Europos ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe, ir vykdant Darbo su asbestu nuostatų įgyvendinimo priemonių plano (Žin., 2004, Nr. 116-4342) 1 punktą.
 
Praktinių rekomendacijų rengimo tikslas – pateikti informacijos apie mažesnės rizikos darbo su asbestu nustatymą.
 
Šios rekomendacijos skiriamos darbdaviams, organizuojantiems darbus su asbestu, bei darbuotojams, kurie asbesto veikiami dirba arba gali būti veikiami asbesto dulkių.
 
Praktinėse rekomendacijose yra nuorodos į Lietuvos Respublikos teisės aktus, pateikiamas mažesnės rizikos darbų su asbestu apibrėžimas, nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti priimami sprendimai apie mažesnės rizikos darbą su asbestu. Skyriuje „Darbo su asbestu rizikos vertinimas“ paaiškinami pagrindiniai asbesto, kaip cheminio veiksnio, rizikos vertinimo etapai: rizikos identifikavimas, tyrimas, nustatymas ir prevencija. Skyriuose ,,Rizikos prevencija. Bendrieji poveikio asbestu mažinimo principai“ ir ,,Bendrieji reikalavimai vykdant mažesnės rizikos darbus su asbestu“ pateikiama praktinės informacijos apie rizikos prevenciją. Praktinių rekomendacijų prieduose pateikiama patarimų, pavyzdžių, nurodyta literatūra. (atsiųsti)