2013 m. žiniasklaida

Hospitalinės infekcijos antibiotikų eros pabaigoje
Specialistai tvirtina: mikrobai pergudrauja žmogų, kuriantį vaistus, kurie gydo jų sukeltas infekcijas. Prognozuojama antibiotikų eros pabaiga, nes sparčiai didėja mikrobų atsparumas net rezervinių grupių antibiotikams, skirtiems gydyti įprastiems antibiotikams atsparių mikroorganizmų sukeltas infekcijas. Kaip gelbėsimės? (plačiau)
2013-11-30 "Lietuvos žinios"


Viena koja darbe, kita - karste
Ligų, kurias Lietuvos žmonės įgijo dėl darbo, per pastaruosius aštuonerius metus sumažėjo daugiau kaip triskart. Tačiau didžiuotis neturime kuo: ligos dažnai nenustatomos dėl menkos medikų kompetencijos, o ir patys sergantieji vengia tokios diagnozės teigdami, kad nedarbas baisesnis už neįgalumą. (plačiau)
2013-11-16 "Valstiečių laikraštis"
 
 
„Nemokamo gydymo“ grimasos: susirgus vėžiu - šokiruojančios išlaidos
Kokia yra žmogaus gyvybės kaina? Susirgus itin sunkia liga, kurios gydymas kainuoja šimtus tūkstančių litų, šis klausimas nėra retorinis. Ne paslaptis, kad valstybė išgali padengti tik dalį gydymo išlaidų, tačiau jei žmogus nori pratęsti savo gyvenimo laiką ar bent jau pagerinti jo kokybę, turi prisidėti pats. Tyrimas parodė, kad bene daugiausiai asmeninių lėšų pareikalauja vėžys, toliau seka infarktas ir inkstų nepakankamumas. (plačiau)
2013-11-12 Delfi.lt

 

Specialistai: persistengėme - grįžtame į erą, kai nebuvo antibiotikų
Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad lietuviams labiausiai nerimą kelia kritinė liga vėžys. Nors patys žmonės pripažįsta, kad onkologinės ligos yra kone nemaloniausios, valstybė nėra linkusi pasirūpinti sergančiais asmenimis kaip kitos ES šalys. (plačiau)
2013-11-12 "Žinių radijas"


Daugiausiai mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų
Mirties atvejų ir priežasčių valstybės registras paskelbė gyventojų mirtingumo duomenis savivaldybėse. Lietuvoje 2012 m. 100 tūkst. gyventojų teko 1370,2 mirusiojo. Didžiausias mirtingumas skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų buvo Lazdijų (2201,3), Ignalinos (2140,6) ir Zarasų (2061,3) rajonų savivaldybėse. Šiuose rajonuose mirtingumo rodiklis vidutiniškai 1,5 karto didesnis negu šalies vidurkis. (plačiau)
2013-11-05 "Respublika"


Mokslininkas K. Kempbelas – apie korumpuotą ligų gydymo sistemą
Prieš kelis metus apie lėtinių neinfekcinių ligų pandemiją, kurios vienas iš faktorių yra nesveika mityba, prakalbto ir Jungtinės Tautos. Ar situacija gali keistis? Į kokią pusę? Dar blogesnę? Matydami viso pasaulio situaciją, mintyje turėkime savo šalį: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, vien Lietuvoje per 8 metus cukrinio diabeto atvejų padaugėjo vos ne dvigubai. Kraujagyslių susirgimų ir onkologinių – taip pat daugėjo. Šioms ligoms gydyti skiriami milijardai litų kasmet. (plačiau)
2013-10-15 "Kauno diena“


Tyrimas: smurtą patyrusios moterys gėdijasi kreiptis pagalbos
Higienos instituto specialistai, įvertinę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, nustatė, kad 69,7 proc. respondenčių patyrė nesunkius kūno sužalojimus, o gilias žaizdas, kaulų lūžius, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų. Tačiau kreiptis pagalbos į institucijas joms trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti ir netikėjimas, kad sulauks pagalbos. (plačiau)   
2013-02-27 15 min.lt