Apie asbestą

Iš asbesto istorijos
 
Asbestas graikų kalba reiškia nedegus, neyrantis. Graikiškai “chrysos” - auksas, o “tilos” - plaušelis, tad chrizotilo žodžio prasmė būtų “auksinis plaušelis”. Archeologiniai kasinėjimai Skandinavijoje datuojami 3 tūkst. metų prieš Kristų. Asbestas buvo naudojamas keramikoje, namų rąstų plyšių užtaisymui. Rašytiniai šaltiniai siekia Romos imperijos laikus. Geografai mano, kad pirmasis asbesto karjeras buvo I a. Graikijos saloje Enoia. Ankstyvaisiais amžiais asbestas buvo naudojamas nedegiems rūbams, kaip statybinė medžiaga, moterų rūbams. Romėnų restoranuose buvo naudojamos asbestinės staltiesės. Jos būdavo deginamos, ir tokiu būdu pašalinamos maisto atliekos. Istorikas Plinijus vyresnysis manė, kad asbestas buvo naudojamas magijoje. Magai jį naudojo kaip apsaugos priemonę nuo visų burtų. Asbestas įvairiose kultūrose buvo naudojamas šimtams tikslų. Egiptiečiai naudodavo šviestuvus su asbestu, o Persai importuodavo asbestą iš Indijos ir gamindavo audeklą, į kurį įvyniodavo mirusiuosius. Jie tikėjo, kad asbestas yra mažo gyvūno plaukai, kuris gyveno prie ugnies ir mirė prie vandens.
Viduramžiais asbestas buvo plačiai naudojamas kaip apsaugantis audeklas riterių šarvuose. Įdomu, kad nesąžiningi pirkliai gamino iš asbesto kryžius ir tvirtindavo, kad jie padaryti iš “tikrojo kryžiaus”. Mat, kai kurios asbesto formos panašios į seną medieną. Šie kryžiai nedegdavo, todėl, pasak pirklių, buvo įrodymas, kad yra stebuklingi ir pagaminti iš “tikrojo kryžiaus” ant kurio ir buvo nukryžiuotas Kristus.
XIX a. pabaigoje pramoninės revoliucijos rezultate asbestas ypač plačiai vartotas įvairiuose produktuose, net 3 000 rūšių (tekstilėje, statyboje, termoizoliacijos produktuose, stabdžių kaladėlėse ir tt.).
 
Asbesto savybės ir panaudojimas
 
Asbestas yra grupė iš šešių natūraliai gamtoje aptinkamų mineralų. Asbestą sudarantys magnio hidrosilikatų grupės mineralai, cheminėje sudėtyje gali turėti geležies, kalcio ir natrio priemaišų. Pagal kristalografinę struktūrą chrizotilo atmaina priskiriama serpentinų klasei, o aktinolito, amozito, antofilito, krokidolito ir termolito atmainos – amfibolų klasei. Dėl šios priežasties chrizotilo plaušeliai yra ploni, ilgi ir minkšti. Amfibolų klasės asbesto plaušeliai yra tiesūs ir aštrūs.
 
Asbesto (amozito) plaušeliai tiesūs ir aštrūs laivo izoliacinėje medžiagoje (1800x didinimas)
 
Dėl asbestui charakteringų fizikinių ir cheminių savybių, kaip pluoštinė struktūra, aukšta lydymosi temperatūra (chrizotilui 450-700°C), cheminis atsparumas vandeniui, rūgštims, organiniams tirpikliams, jis vis dar panaudojamas. Iki šiol pasaulinis asbesto produkcijos kiekis sudaro daugiau kaip 2 mln tonų per metus. Didžiausi asbesto žaliavos ir produkcijos gamintojai yra Rusija, Kinija ir Kanada. Lietuvoje veikė du asbestcemenčio produktų fabrikai. Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas asbestą naudojo nuo 1956 iki 1997 metų asbestcemenčio produktų gamybai. „Akmenės cementas” įkurtas 1952 m., gamino asbestcemenčio vamzdžius ir lapus “šiferį” nuo 1963 m. iki 2003 m. Nuo 1961 metų iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos, pagrinde chrizotilo, buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų.
 
Asbesto poveikis
 
Vienas pavojingiausių cheminių veiksnių visose išvystytos pramonės šalyse yra asbestas. 1976 m. Tarptautinis Vėžio Tyrinėjimo Centras asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir priskyrė I faktorių grupei. Visos asbesto atmainos, tame tarpe chrizotilas ir amfibolai, sukelia piktybinius navikus. Dažniausiai asbesto sukeliamos ligos – plaučių bei krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys. Chrizotilo plaušeliai nėra kaupiami plaučių audinyje tiek, kiek amfibolų - jie pašalinami greičiau. Patys pavojingiausi yra alveolinės frakcijos asbesto plaušeliai, kurie yra ilgesni nei 5 mikrometrai (µm) ir siauresni nei 3 µm, ilgio bei pločio santykis didesnis negu 3:1.
 
Asbesto poveikio žmogui biožymenys yra asbesto plaušeliai ir asbesto dariniai bioterpėse. Asbesto dariniai – tai segmentuoti ar svarsčių formos rudai auksinės spalvos dariniai, kurie susiformuoja, kai asbesto plaušeliai yra fagocituojami alveolinių makrofagų ir padengiami geležies-proteinų-mukopolisacharidų sluoksniu. Šis dengiamasis sluoksnis susidaro ant asbesto plaušelių, kurie yra 10 µm arba ilgesni.
 
Asbesto dariniai plaučių audinyje (500x didinimas)
 
1997 m. Helsinkyje tarptautinė ekspertų grupė pateikė kriterijus, skirtus su asbestu susijusiems plaučių ir pleuros pakenkimams diagnozuoti. Siekiant išsiaiškinti, ar liga buvo sukelta asbesto, naudojama ligonio apklausa, duomenys apie asbesto poveikį darbe, simptomai, radiologinių, fiziologinių, histologinių tyrimų duomenys. Naudingiausias ir praktiškiausias asbesto poveikio darbe matas yra patikimai surinkta informacija apie dirbtą darbą. „Helsinkio kriterijuose“ kreipiamas dėmesys į suminį poveikį asbestu, išreikštą plaušelių-metų vienetais. Plaušelių-metų vienetas apibūdinamas kaip vienerių metų (240 darbo dienų) pilnu krūviu (8 valandos) darbas aplinkoje, kurioje asbesto koncentracija ore buvo 1*106/m3 asbesto plaušelių (ilgis >5µm, diametras < 3µm). 25 plaušelių-metų suminis poveikis didina plaučių vėžio riziką dvigubai. Ši vertė rekomenduojama plaučių vėžio atvejų, sukeltų asbesto darbe, nustatymui. ≥ 25 plaušelių-metų suminio poveikio standartas taikomas Danijoje, Vokietijoje, o šią vertę atitinkanti darbo istorija yra pagrindas asbesto sukeltų ligų diagnozavimui ir kompensavimui. Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Belgijoje. Asbesto plaušelių ir darinių tyrimas plaučių audinyje gali papildyti darbo istoriją. Vadovaujantis “Helsinkio kriterijais”, klinikiniais tikslais yra rekomenduojama identifikuoti asmenis, turinčius patikimai didelę tikimybę asbesto poveikio darbe, tais atvejais, kai asbesto (amfibolų) plaušelių (>5 mm) koncentracija yra daugiau 0,1 mln viename grame sauso plaučių audinio arba asbesto (amfibolų) plaušelių (>1 mm) koncentracija yra daugiau 1 mln viename grame sauso plaučių audinio, nustatyto elektronų mikroskopijos metodu, kai asbesto darinių koncentracija yra 1000 darinių vienme grame sauso arba 100 darinių viename grame drėgno plaučių audinio, ir kai aptinkams 1 asbesto darinys viename mililitre bronchoalveolinio skysčio optinės mikroskopijos metodu.
 
Asbesto matavimai
 
1968 metais Europoje (Jungtinėje Karalystėje) buvo priimtas pirmasis standartas asbestui (chrizotilui), kuriame pirmą kartą buvo nustatyti reikalavimai chrizotilo matavimams ore membraninio filtro-optinės mikroskopijos metodu. Ribinis dydis buvo 2 plaušeliai militre oro (pl/ml). Tačiau Lietuvoje asbestas kaip kenksmingas veiksnys darbe buvo įteisintas tik 2001 m., o pirmieji asbesto koncentracijos ore matavimai buvo inicijuoti 1999 m.
 
Asbesto matavimai ore atliekami optinės mikroskopijos metodu. 
 
Asbesto plaušelių ore matavimai turi būti atliekami optinės mikroskopijos metodu. Plaušeliai, kurių skersmuo mažesnis kaip 0,25 µm, yra nematomi optinės mikroskopijos metodu, todėl turi būti naudojamas elektroninės mikroskopijos metodas. Elektroninės mikroskopijos metodu galima gauti papildomą informaciją apie asbesto plaušelių elementinę sudėtį.
 
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EC dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe Lietuvoje nuo 2006 m. asbesto (visoms atmainoms) koncentracijos ore ribinis dydis yra 0,1 pl/cm3. Asbesto plaušelių koncentracijos ribinio dydžio gyvenamosios aplinkos ore nėra, nes ten neturėtų būti nė vieno plaušelio. Praktikoje aplinka laikoma pakankamai švari, kai asbesto plaukelių koncentracija ore yra mažiau kaip 0,010 pl/cm3, t.y. mažiau optinės mikroskopijos metodo nustatymo ribos.