2016

Išleistas leidinys „Health in the Baltic Countries 2014”

2016 07 05
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras parengė periodinį sveikatos statistikos leidinį „Health in the Baltic Countries 2014 („Sveikata Baltijos šalyse 2014“)". Jis parengtas kartu su Estijos Nacionalinio visuomenės sveikatos vystymo instituto bei Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro sveikatos statistikos specialistais.
 
Leidinyje pateikiami pagrindiniai demografiniai, gyventojų sveikatos, aprūpinimo sveikatos priežiūros įstaigomis, personalu, stacionaro lovomis, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos bei sveikatos išlaidų rodikliai bei trumpa 2004–2014 m. laikotarpio šių rodiklių analizė.
 
2004–2014 m. visose trijose Baltijos šalyse buvo panašios demografinės tendencijos: dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos mažėjo gyventojų skaičius. 2014 m. Estijoje buvo geriausi Baltijos šalyse demografiniai rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė). Lietuvos ir Latvijos rodikliai buvo panašūs: Lietuva tik nežymiai lenkė Latviją vidutine gyvenimo trukme, abiejų šalių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo mažiausia Europos Sąjungoje. Lietuva ir Latvija lenkė Estiją pagal standartizuotą mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų ir ypač dėl išorinių mirties priežasčių rodiklį. Lietuva ženkliai pirmavo savižudybių skaičiumi (beveik dvigubai lenkė Estiją). Tačiau mirtingumas nuo piktybinių navikų Lietuvoje buvo mažesnis negu Estijoje ir Latvijoje. Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų Estijoje buvo trečdaliu mažesnis nei Lietuvoje ir Latvijoje.
 
2014 m. apklausų duomenimis gerai ir labai gerai vertinančių savo sveikatą suaugusių gyventojų daugiausia buvo Latvijoje, šioje šalyje buvo daugiausia nerūkančių moterų, estų vyrai dažniau valgė šviežias daržoves ir vaisius, estų moterys rečiau vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, lietuviai daugiau nei mūsų kaimynai sportavo. Žymiai daugiau lietuvių nurodė vartoję stipriuosius alkoholiniu gėrimus bent kelis kartus per mėnesį (moterys beveik dvigubai daugiau negu Estijoje ir Latvijoje) ir žymiai mažiau nurodė nevartoję stiprių gėrimų per pastaruosius 12 mėn. (vyrai beveik dvigubai rečiau negu Estijoje ir Latvijoje). 
 
2014 m. Lietuva daugiau kaip tris kartus lenkė Estiją ir 40 proc. Latviją pagal sergamumą tuberkulioze. Naujų ŽIV atvejų skaičius Lietuvoje buvo ženkliai mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje. Nors Estijoje naujų ŽIV atvejų skaičius pastaraisiais metais mažėja, bet 2014 m. jų buvo užregistruota keturis kartus daugiau negu Lietuvoje. AIDS atvejų skaičius ypač greitai auga Latvijoje. Estijoje ir Lietuvoje sergamumas piktybiniais navikais buvo panašus, Latvijoje šis rodiklis buvo mažesnis. Lietuva pirmavo pagal sergamumą prostatos vėžiu.
 
2014 m. Lietuvoje daugiau nei Latvijoje ar Estijoje buvo stacionaro lovų, gydytojų, slaugytojų, didesnis stacionaro ligonių skaičius, didesnis ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus skaičius vienam gyventojui.
 
2014 m. Lietuvoje buvo daugiau visų rūšių stacionaro lovų, aktyvaus gydymo stacionaro lovų buvo 70 proc. daugiau negu Estijoje, kur šių lovų buvo mažiausiai. Lietuvoje buvo apie 25 proc. daugiau praktikuojančių gydytojų ir slaugytojų negu Estijoje ir Latvijoje. Latvijoje buvo mažiausiai visų rūšių medicinos specialistų. Vidutinis praktikuojančių gydytojų amžius Lietuvoje buvo mažiausiais – 49 metai (Latvijoje – 53,8 metų), o slaugytojai Lietuvoje buvo patys vyriausi – 49,1 metų (Estijoje – 45,1 metų). Pagal gydytojų ir slaugytojų atlyginimus ženkliai pirmavo Estija: čia gydytojų atlyginimas 2014 m. siekė beveik 2000 Eurų. Lietuvoje gydytojų atlyginimas šiek tiek lenkė Latvijos gydytojų atlyginimą ir sudarė beveik 1200 Eurų. Slaugytojų atlyginimas Lietuvoje 2014 m. buvo mažiausias (603 Eurai), 40 proc. mažesnis negu Estijoje. Ir Lietuvoje, ir Latvijoje slaugytojų atlyginimas nesiekė šalies atlyginimų vidurkio.
 
2014 m. Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūrai buvo didžiausios tarp trijų Baltijos valstybių, jos sudarė 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto (Latvijoje – 5,5, Estijoje – 6,1 proc.). Tačiau vienam šalies gyventojui daugiausiai išlaidų sveikatos priežiūrai skyrė Estija – 930 Eurų, Lietuva – 781 Eurą, o Latvija skyrė mažiausiai – 650 Eurų. Estijoje buvo mažiausios privačios gyventojų išlaidos sveikatai (22,7 proc. nuo visų išlaidų sveikatai), Lietuvoje jos siekė 32,2 proc., o Latvijoje – net 38,9 proc.
 
Leidinį rasite interneto svetainėje www.hi.lt, skyrelyje „Leidiniai“ => „Sveikatos statistikos leidiniai”.

Daugiau informacijos suteikti gali Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė tel. (8 5) 277 3303 arba el. paštu rita.gaidelyte@hi.lt.