2016

Išleistas leidinys „Lietuvos gyventojų sveikatos būklė Europos Sąjungos šalių kontekste“

2016 12 29
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistai parengė leidinį apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių kontekste. Jame aptariama mūsų šalies gyventojų sveikatos būklė ir jai įtaką darančių veiksnių situacija, esamos rodiklių reikšmės lyginamos su kitų Baltijos šalių (Latvijos, Estijos) bei kaimyninės Lenkijos rodmenimis, taip pat nagrinėjamos rodiklių tendencijos 5 metų laikotarpiu.
 
ES šalių kontekste Lietuvos gyventojų sveikatos būklė nėra gera – trumpesnės vidutinė tikėtina bei sveiko gyvenimo trukmės, didelis sergamumas vėžiu, tuberkulioze, ligotumas lėtine obstrukcine plaučių liga, psichikos sveikatos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES. Tačiau ligotumo cukriniu diabetu bei naujagimių, kurie gimė per mažo svorio, dalies iš visų gyvų gimusiųjų rodiklių reikšmės – vienos mažiausių ES.
 
Sveikatai įtaką daro aplinka, paties žmogaus elgesys, sveikatos priežiūros sistemos veikla ir kt. veiksniai. Socioekonominė situacija Lietuvoje nėra palanki gyventojų sveikatai. Nors per paskutinį penkmetį Lietuvoje sumažėjo nedarbo lygis, asmenų, esančių ties skurdo riba ar socialine atskirtimi, mirtingumas dėl tyčinių nužudymų, tačiau ES kontekste šie rodikliai išlieka aukšti, o pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES. Rizikos veiksnių paplitimas – didelis (ypač rūkymo ir alkoholio vartojimo), o jų prevencija – nepakankama. Remiantis rodiklių reikšmėmis, Lietuvoje prevencinių priemonių taikymo spragos jaučiamos ne tik šioje srityje – vis dar mažos krūties vėžio bei gimdos kaklelio profilaktinių patikrinimų, vyresnio amžiaus asmenų skiepijimo nuo gripo apimtys bei net 2,5 karto didesnis už ES vidurkį išvengiamas mirtingumas dėl ligų, kurių galima buvo išvengti prevencinėmis priemonėmis.
 
Lietuvoje geresni rodikliai nei vidutiniškai ES sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių srityje (šeimos gydytojų, odontologų skaičiaus), tačiau stacionaro lovų bei stacionaro ligonių skaičiai vis dar didesni, nei vidutiniškai ES. Lietuvoje išvengiamos hospitalizacijos sudaro 20 proc. visų hospitalizacijų, kai ES šis skaičius siekia 7–8 proc.
 
2014 m. visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo vienos mažiausių sveikatos priežiūros išlaidų (proc.) nuo BVP. Kitaip nei daugelyje kitų ES šalių, Lietuvoje didžiausią dalį einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų sudarė išlaidos medicininėms priemonėms. Patiriamų išlaidų vaistams (valstybinių ir privačių) dalis iš visų sveikatos priežiūros išlaidų 1,7 karto viršijo ES rodiklio vidurkį, tačiau valdžios sektoriaus išlaidos vaistams atvirkščiai – buvo 2 kartus mažesnės, nei ES vidurkis.
 
Leidinį „Lietuvos gyventojų sveikatos būklė Europos Sąjungos šalių kontekste“ galite rasti Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje "Leidiniai -> Informaciniai leidiniai" arba atsisiųsti paspaudę šią nuorodą.
 
Daugiau informacijos Jums gali suteikti: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyr. specialistės Žilvinė Našlėnė, tel. (8 5) 277 3302 arba el. paštu: zilvine.naslene@hi.lt ir Rūta Ustinavičienė el. paštu: ruta.ustinaviciene@hi.lt.