2017

Išleistas informacinis leidinys „Alkoholio vartojimo padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“

2017 05 11
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistai išleido informacinį leidinį „Alkoholio vartojimo padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“. Leidinyje apžvelgiami alkoholio vartojimo lemtų ligų, gyventojų sergamumo, ligotumo bei mirtingumo pokyčiai 2010–2015 (2016) m., taip pat apžvelgta ir įvertinta, kokią įtaką vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei (toliau – VGT) turi alkoholio vartojimas (lyginant bendrąją VGT ir VGT be alkoholio lemtų mirties priežasčių).
 
Analizuojant HI duomenis ir vertinant tik visiškai su alkoholio vartojimu siejamas ligas, pastebėta, kad 2010–2016 m. kasmet daugėjo naujai susirgusių asmenų. 2016 m., palyginus su 2010 m., naujai susirgo 5,8 karto daugiau asmenų. 2016 m. naujai susirgo 16 130 žmonių. 2016 m. dažniausia tik alkoholio vartojimo lemta liga buvo alkoholio sukeltos psichikos ir elgesio sutrikimai. Tuo tarpu sergančiųjų skaičius, vertinant taip pat tik su alkoholio vartojimu siejamas ligas, nuo 2010 m. iki 2016 m. padidėjo daugiau kaip 2 kartus. 2016 m. užregistruoti 29 176 alkoholio vartojimo lemtomis ligomis sirgę asmenys (118,4/10 000 gyv.). Dažniausiai iš šios ligų grupės Lietuvos gyventojai sirgo alkoholine kepenų liga (K70), alkoholio sukeltais psichikos ir elgesio sutrikimais (F10) ir alkoholio toksiniu poveikiu (T51.0). Analizuojant alkoholio vartojimo lemtą ligotumą pagal amžiaus grupes paaiškėjo, kad 2016 m. labiausiai sirgo 35–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Labiausiai ligoti buvo 35–44 m. amžiaus vyrai ir moterys, atitinkamai ligotumas buvo 281,9 ir 78,5 10 000-čių gyventojų.
 
Vertinant iš dalies alkoholio vartojimo lemtas ligas, daugiausiai lietuviai susirgo hipertenzinėmis ligomis (I10–I15), širdies aritmijomis (I47–I48), širdies išeminėmis ligomis (I20–I25). Nuo 2012 m. kasmet didėjo abiejų lyčių sergamumas.
 
Taip pat HI specialistai nustatė, kad 2015 m. Lietuvoje nuo alkoholio lemtų priežasčių mirė 3 923 (157,6/100 000 gyv.) asmenys, iš kurių buvo 2 436 vyrai (216,2/100 000 gyv.) ir 1 487 moterys (109,3/100 000 gyv.). Analizuojant, kaip mirtingumo rodiklis dėl alkoholio lemtų priežasčių kito tarp vyrų ir moterų, paaiškėjo, kad moterų mirtingumas dėl šių priežasčių padidėjo 3 proc., o vyrų rodiklis sumažėjo beveik 14 proc.
 
Skaičiuojant VGT nustatyta, kad jei 2015 m. būtų pavykę išvengti visų ligų, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų VGT būtų pailgėjusi beveik 2 metais – nuo 74,5 iki 76,4 metų. Vyrų tokiu atveju VGT pailgėtų 2,4 metų – nuo 69,1 iki 71,6 metų, o moterų – 1,1 metų – nuo 79,7 iki 80,8 metų.
 
Leidinyje taip pat aprašyti HI specialistų atlikto Prevent tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad 20–64 m. amžiaus gyventojų alkoholio vartojimo paplitimą sumažinus 50 proc., mirtingumas nuo kepenų cirozės galėtų reikšmingai sumažėti (vyrų mirtingumas galėtų sumažėti 14 proc., moterų – 13 proc.).
 
Plačiau apie Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo padarinius sveikatai galite skaityti HI Biostatistinės analizės skyriaus specialistų parengtame informaciniame leidinyje, kurį galite atsisiųsti čia.
 
Daugiau informacijos Jums gali suteikti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyr. specialistė Žilvinė Našlėnė el. paštu: zilvine.naslene@hi.lt, tel. (8 5) 277 3302 arba vadovė Aušra Želvienė el. paštu: ausra.zelviene@hi.lt, tel. (8 5) 206 0738.