Kaip mažinti karščio poveikio riziką dirbant lauke ir uždaroje patalpoje

2018 07 16
Šylant klimatui, Lietuvoje per pastaruosius penkerius dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 °C. Lietuva yra perteklinės drėgmės zonoje dėl joje esančių daug upių, ežerų, taip pat dėl to, kad dažnai lyja. Todėl žalojančio karščio poveikio tikimybė mūsų šalyje yra gerokai didesnė negu sauso klimato valstybėse. Dėl minėtų priežasčių Lietuvos gyventojų organizmas nėra pakankamai prisitaikęs prie išorinės aplinkos karščio. Karštis darbo vietose menkai akcentuojamas, nors jis yra gyvybiškai aktualus rizikos veiksnys sveikatai.
 
Kiekvienas dirbantis lauke ar patalpoje žmogus, suvokdamas savo sveikatos būklę, turi gebėti įvertinti ir darbo vietos sąlygas. Nors daugeliui karščio pavojai asocijuojasi tik su lauke dirbančiais darbininkais, visgi ir biuro, kitose patalpose gali varginti karštis. Svarbu atkreipti dėmesį, ar darbo vieta, patalpa, kur dirbama, veikiama tiesioginių saulės spindulių, ar oro temperatūra, drėgnumas ir oro greitis atitinka leistinas normas. Pavyzdžiui, vykdant vidutiniškai sunkų darbą uždaroje patalpoje, temperatūra negali viršyti 27oC, esant 60 proc. drėgnumui ir iki 0,4 m/s oro greičiui. Karščio poveikio rizika taip pat padidėja, jei darbe reikia būti fiziškai aktyviam (dirbti sunkų fizinį darbą), dėvėti asmenines apsaugos priemones, pavyzdžiui, uniformą.
 

Higienos institutas siūlo atsakyti sau į šiuos penkis klausimus, kurie padėtų tinkamai apsisaugoti nuo karščio darbe:

  1. Ar darbas fiziškai aktyvus? Jei taip, būtina pagal galimybes mechanizuoti fizinį darbą, pavyzdžiui, pritvirtinti prie čiaupo vandens žarną, kad kibirus būtų galima pripildyti patogiame aukštyje, naudoti automatines krovinių kėlimo mašinas arba vežimėlius maišams vežioti. Darbus patartina planuoti anksti rytais ir vakarais, kad būtų išvengta ekstremalių aplinkos sąlygų, ypač vasaros mėnesiais lauke.

  2. Ar esate pasirengęs dirbti karštyje? Įsidėmėkite, jog aklimatizacija gali sumažinti dėl karščio patiriamą įtampą. Darbo vietose, kuriose karštis yra pakankamai didelis, galintis sukelti įtampą, aklimatizacijos režimas gali būti toks: pirmą dieną – 50 % viso darbo karštyje laiko, antrą – 60 %, trečią – 80 %, o ketvirtą – 100 %. Jei esate naujas darbuotojas, dar nesusidūręs su paskirta užduotimi ar darbo vieta, aklimatizacijos režimas turėtų būti toks: pirmą dieną – 20 %, vėliau patiriamas karštis kasdien didinamas 20 %. Taip pat siūlome aklimatizaciją vykdyti ne mažinant buvimo karštoje darbo aplinkoje laiką, o, pagal galimybes, vienai arba dviem savaitėms sumažinant fizinį darbo krūvį.

  3. Ar darbo drabužiai lengvi, patogūs, pagaminti iš orui pralaidžios medžiagos, pavyzdžiui, medvilnės, kuri leidžia laisvai judėti orui ir garuoti prakaitui? Taip pat reikia turėti nuo saulės šviesos apsaugantį galvos apdangalą ir naudoti apsauginį kremą nuo saulės.

  4. Ar netoliese yra vandens, kurio galima įsipilti? Darbdaviai turi pasirūpinti, kad šalia karštyje dirbančių darbuotojų darbo vietų būtų pakankamai šalto geriamo vandens. Turėtumėte gerti dažnai ir nedideliais kiekiais, pavyzdžiui, vieną puodelį kas 30 minučių.
    SVARBU! Netinka skysčiai, kuriuose yra kofeino, nes jis padidina organizmo dehidrataciją.

  5. Ar pertraukų metu turite galimybę pailsėti pavėsyje arba vėdinamose patalpose? Turi būti įrengtos poilsio erdvės pavėsyje lauke (galima pasitelkti medžių pavėsį, kitu atveju būtina įrengti palapines) arba atskiros poilsio patalpos. Taip pat rekomenduojama, kad kuo didesnis karštis, tuo dažnesnes ir ilgesnes pertraukas turite daryti.

Galiausiai nepamirškite pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kolegomis. Drąsiai bendraukite savijautos klausimais bei būkite pasirengę padėti, atsiradus pirmiesiems karščio sukelto sveikatos sutrikimo požymiams – galvos svaigimui, paraudusiai odai, nesiorientavimui aplinkoje ir gausiam prakaitavimui. Tokiais atvejais paguldykite žmogų pavėsyje, duokite jam atsigerti vandens, o esant rimtesnei situacijai, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, prasekite nukentėjusiojo drabužius ir sudrėkinkite jo odą.

Higienos instituto specialistai parengė metodines rekomendacijas „Karščio poveikio prevencinės priemonės darbo vietoje uždaroje aplinkoje ir lauke“. Jose pristatomas karščio, kaip rizikos veiksnio, poveikis darbuotojų sveikatai bei karščio poveikio prevencijos priemonės, atsižvelgiant į darbo vietos pobūdį – dirbama  lauke ar uždaroje patalpoje. Rekomendacijose pateikta informacija, kaip laiku atpažinti su karščiu susijusius sveikatos sutrikimus ir kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.
 
Rekomendacijos skirtos profesinės sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbdaviams ir darbuotojams. 
 
Rekomendacijas galima rasti Higienos instituto interneto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Rekomendacijos“ arba atsisiųsti paspaudus šią nuorodą.
 
Papildomą informaciją teikia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė Rasa Šidagytė tel. (8 5) 212 2574 arba el. paštu rasa.sidagyte@hi.lt.