Išleistas leidinys „Health in the Baltic Countries 2016”

2018 07 03

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras kartu su Estijos nacionalinio visuomenės sveikatos vystymo institutu bei Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centru 25-ą kartą parengė sveikatos statistikos leidinį „Health in the Baltic Countries 2016 („Sveikata Baltijos šalyse 2016“)". Leidinys skirtas Baltijos šalių 100 metų nepriklausomybės jubiliejui.

Leidinyje analizuojami pagrindiniai Baltijos šalių gyventojų sveikatos statistikos rodikliai (gyventojų sudėtis, gimstamumas, mirtingumas, sergamumas, vaistų suvartojimas, aprūpinimas sveikatos priežiūros įstaigomis, personalu, stacionaro lovomis, sveikatos priežiūros įstaigų veikla bei sveikatos išlaidos) bei jų pokyčiai per paskutiniuosius 25 metus.

1992–2016 m. visose trijose Baltijos šalyse buvo panašios demografinės tendencijos: dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos mažėjo gyventojų skaičius: per dešimt metų Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 23, proc., Latvijoje – 26 proc., Estijoje – 15 proc. 2016 m. Estijoje demografiniai rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė) buvo geriausi Baltijos šalyse. Lietuvos ir Latvijos rodikliai – panašūs. Abiejų šalių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – mažiausia Europos Sąjungoje (ES). Tačiau sveiko gyvenimo trukmė ilgiausia Lietuvoje.

Estijos vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis 30 proc. viršijo ES vidurkį, o Lietuvoje ir Latvijoje – apie 60 proc., Estijos moterų standartizuotas mirtingumo rodiklis 8 proc. viršijo ES vidurkį, o Lietuvoje ir Latvijoje – apie 30 proc. Lietuva ir Latvija lenkė Estiją pagal standartizuotą mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų ir ypač dėl išorinių mirties priežasčių rodiklį. 2006–2016 m. visose Baltijos šalyse mirtingumas dėl išorinių priežasčių daugiausiai, beveik dvigubai, sumažėjo tarp 45–64 m. amžiaus vyrų. 2016 m. didžiausias mirtingumas nuo išorinių priežasčių buvo tarp 65 m. ir vyresnių žmonių. Per dešimtmetį mirtingumas Baltijos šalyse dėl transporto įvykių sumažėjo vidutiniškai 64 proc. Per 20 metų savižudybių skaičius Latvijoje sumažėjo dvigubai, Estijoje – trigubai, tuo tarpu Lietuvoje – 36 proc. vyrams ir 53 proc. moteris ir išlieka didžiausiais ES. Baltijos šalyse vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų yra apie 30 proc. didesnis negu ES vidurkis, moterų – atitinka ES vidurkį. Dažniausiai Baltijos šalių vyrai miršta nuo plaučių vėžio, moterys nuo krūties ir kolorektalinio vėžio.

2016 m. Lietuva daugiau kaip tris kartus lenkė Estiją ir trečdaliu Latviją pagal sergamumą tuberkulioze. Naujų ŽIV atvejų skaičius didžiausias buvo Latvijoje, kuri aplenkė iki tol pirmavusią Estiją, o Lietuvos rodiklį viršijo daugiau negu 2 kartus.
 
2015 m. Lietuvoje daugiau nei Latvijoje ar Estijoje buvo stacionaro lovų, gydytojų, slaugytojų, taip pat daugiau gydomų stacionare ligonių, didesnis ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus skaičius vienam gyventojui.

2008–2016 m. daugelio vaistų suvartojimas Baltijos šalyse didėjo. Baltijos šalių gyventojai mažiau negu vidutiniškai ES suvartoja antidiabetinių vaistų, vaistų nuo cholesterolio, antidepresantų, migdančių ir raminančių vaistų. Baltijos šalyse suvartojama šiek tiek daugiau nesteroidinių priešuždegiminių ir priešreumatinių vaistų negu vidutiniškai ES. Lietuvoje yra suvartojama labai daug antihipertenzinių vaistų: 2,5 karto daugiau negu vidutiniškai ES ir beveik 7 kartus daugiau negu Estijoje. Vaistų nuo cholesterolio Lietuva suvartoja 3,5 karto mažiau negu vidutiniškai ES.

2016 m. Estijoje ir Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 6,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijoje 2015 m. duomenimis jos sudarė tik 5,7 proc. Vienam šalies gyventojui daugiausiai išlaidų sveikatos priežiūrai skyrė Estija – 1410 eurų, Lietuva – 899 eurus, o Latvija skyrė mažiausiai – 705 eurus. Tačiau vertinant perkamąją galią Estijos ir Lietuvos išlaidos sveikatos priežiūrai vienam gyventojui buvo labai panašios, o Latvijoje jos buvo 24 proc. mažesnės. Estijoje buvo mažiausios privačios gyventojų išlaidos sveikatai (22,7 proc. nuo visų išlaidų sveikatai), Lietuvoje jos siekė 32,3 proc., o Latvijoje – net 42,1 proc.

2016 m. Estijoje gydytojų atlyginimas 1000 eurų viršijo gydytojų atlyginimus Latvijoje ir Lietuvoje, kur jie buvo panašūs: apie 1300 eurų. Slaugytojų atlyginimai Estijoje siekė 1226 eurus ir beveik 2 kartus viršijo Lietuvos slaugytojų atlyginimus, kurie buvo mažiausi tarp Baltijos šalių.
 
Leidinį rasite interneto svetainėje adresu  www.hi.lt  skyrelyje „Leidiniai“ => „Sveikatos statistikos leidiniai” arba paspaudę čia.
 
Daugiau informacijos suteikti gali Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė tel. (8 5) 277 3303 arba el. paštu rita.gaidelyte@hi.lt.