2014 m. žiniasklaida

Apie antibiotikų vartojimą Lietuvoje 

2014-11-18 LRT TV laida „Laba diena, Lietuva“; Info TV laida „Info diena“ (žiūrėti)

 

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai suskaičiavo, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius šalies gyventojai prarado kelis šimtus tūkstančių potencialių gyvenimo metų: jie mirė, nors galėjo gyventi, jei būtų rūpinęsi sveikata ar laiku sulaukę pagalbos. (plačiau)

2014-10-05 „Valstietis.lt"

 

Lietuvoje paskęsta beveik 7 kartus daugiau žmonių nei kitose ES šalyse, taigi, šioje srityje esame lyderiai. Kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta senyvi žmonės, o pas mus – darbingo amžiaus, bet, žinoma, girti.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras paskelbė naujausius praėjusių metų duomenis: Lietuvoje nuskendo 198 žmonės, 11 iš jų nusprendė šitaip nusižudyti.

Higienos instituto specialistai tvirtina, kad dažniau nuskęsta tie žmonės, kurie vartoja vaistus ir kurių sveikata prasta, tie, kurie yra žemesnio socialinio statuso, kurie maudosi nepažįstamame vandens telkinyje ir, blogiausia, būna vartoję alkoholio. (plačiau)

2014-06-17 „Valstietis.lt"

 

Iki šių laikų niekas tiksliau už Žemaitę nepavaizdavo moters padėties šeimoje. Pakito tik tai, kad daugėjant išsilavinusių žmonių ir kylant socialinei gerovei, stiprėja ir nepakantumas smurtui.

Pernai baigtas tyrimas, kurio metu vertinta smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybė ir emocinė būsena. Apklaustos moterys, kurios gauna paslaugas nuo smurto nukentėjusioms moterims pagalbą teikiančiose institucijose.

„Visos tyrimo dalyvės smurtą patyrė ne pirmą kartą, tačiau anksčiau pagalbos ieškojo tik pusė apklaustųjų ir tik pas šeimos narius. Dauguma moterų gėdijosi to, ką patyrė, be to, jos nežinojo, kur galima kreiptis pagalbos, arba netikėjo, kad joms iš viso galima padėti", – sakė tyrimo vadovė Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė dr. Loreta Stonienė. (plačiau)

2014-06-04 „Valstiečių laikraštis"

 

Pagal sveikatos rodiklius esame praktiškai prasčiausi Europoje. Keista. Juk atrodo keičiasi ir žmonių požiūris, ir vykdoma nemažai įvairiausių sveikatinimo programų, bet rezultatai jau daug metų liūdnoki. Gal ką darome ne taip? Skeptikai turbūt pasakytų, kad skiriama per mažai pinigų... Bet ar norint būti sveikiems reikia didelių finansinių investicijų? Apie resursus reikalingus sveikatos sist emai ir pasiektus metinius rezultatus kalbamės su Higienos instituto specialistais. (plačiau)

2014-05-22 „Lietuvos sveikata"

 

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad šalyje odontologų paslaugų suteikiama vis daugiau, gerėja jų kokybė, o dauguma pacientų patenkinti gaunamomis paslaugomis, bet tik ne neįgalieji.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos ir Higienos institutų specialistai išsiaiškino, kad net 71 proc. šių žmonių, norėdami pasinaudoti odontologų paslaugomis, patiria nemažai keblumų. (plačiau)

2014-01-18 „Valstiečių laikraštis"

 

Antibiotikams atspari bakterija nualino vilniečio istoriko Vytauto Berenio organizmą.

Įvairiose šalyse hospitalinės infekcijos užklumpa nuo 3,5 iki 10 proc. pacientų. Šiuo požiūriu Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų šalių. 2013-aisiais atlikus tyrimą 95 šalies ligoninėse hospitalinė infekcija nustatyta 4,6 proc. pacientų. (plačiau)

2014-01-16 „Lrytas.lt"

 

Vakarų Lietuvoje nėščios moterys net penkis kartus dažniau serga anemija nei Vidurio Lietuvoje. Specialistai mano, jog taip galėtų būti dėl to, kad jos su maistu negauna pakankamai geležies.

Prieš dvejus metus Lietuvoje atlikus tyrimą nustatyta, kad nėščiųjų, sergančių anemija, dar vadinama mažakraujyste, per devynerius metus sumažėjo per pusę – nuo 24,7 proc. 2001 m. iki 12,7 proc. 2009 m. Tačiau buvo nustatyta ir tai, kad Kretingos, Skuodo, Šilutės, Mažeikių, Klaipėdos bei Ukmergės rajonuose anemija sergančių nėščiųjų buvo net penkis kartus daugiau nei kituose rajonuose, arba kas trečia besilaukianti moteris. (plačiau)

2014-01-11 www.balsas.lt

 

Į klausimą, kur Lietuvoje sveikiausia gyventi, vargu ar kas nors gali vienareikšmiškai atsakyti. Atrodytų, tokiose vietose, kaip Neringa, Birštonas, Druskininkai žmonės turėtų mažiau sirgti. Deja, kartais yra priešingai.

„Visa tai rodo, jog turime ženkliai sudėtingesnius ligų atsiradimo mechanizmus, kuriuose supančios aplinkos veiksniai „persipynę“ su žmogaus gyvensena - mityba, žalingais įpročiais, profesija ir t.t. Žmonės dažnai galvoja, jog „post hoc ergo propter hoc“ (po to vadinasi dėl to), tačiau realybėje viskas yra daug sudėtingiau“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas doc. dr. Romualdas Gurevičius. (plačiau)

2014-01-02 „Respublika"