• Titulinis
  • Lietuva ir visuomenės sveikatos technologijos

Kaip Lietuvoje suprantamos visuomenės sveikatos technologijos?

Lietuvoje visuomenės sveikatos technologijų vertinimo sistema dar tik kuriama, tačiau jau dabar, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, siekiama aktyvaus suinteresuotų šalių dalyvavimo sistemos kūrimo veikloje. Siekiant geriau suprasti suinteresuotų šalių požiūrį į Lietuvoje kuriamą visuomenės sveikatos technologijų vertinimo sistemą, galimas sistemos diegimo ir vertinimo rezultatų įgyvendinimo (taikymo) kliūtis, buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant sutelktų tikslinių grupių (angl. focus group) metodą. Tyrimo tikslas – atskleisti visuomenės sveikatos technologijų vertinimo supratimą ir kuriamos visuomenės sveikatos technologijų vertinimo sistemos priimtinumą bei galimas kliūtis.
 
Siekiant sutarti dėl visuomenės sveikatos technologijų vertinimo objekto, t. y. kokios sveikatos technologijos priskirtinos visuomenės sveikatos technologijoms, 2013 m. rugsėjo 17 d. Vilniuje įvyko diskusija, kurioje sveikatos politikai ir administratoriai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, mokslininkai ir tyrėjai išsakė savo nuomonę. Diskusijos dalyviai įvardijo požymius, kurie galėtų padėti atskirti visuomenės sveikatos technologijas nuo asmens sveikatos priežiūros technologijų:
  • technologijos skirtos sveikatos stiprinimui, saugai ir ugdymui yra priskirtinos visuomenės sveikatos technologijoms;
  • technologijos, skirtos ligų prevencijai, pavyzdžiui, skiepai, taip pat yra priskirtinos visuomenės sveikatos technologijų vertinimo objektui, nors Sveikatos sistemos įstatymas prevencinę mediciną, įskaitant užkrečiamų ligų imunoprofilaktiką, priskiria asmens sveikatos priežiūrai;
  • Visuomenės sveikatos specialistų grupės nuomone, technologijos nukreiptos į visą populiaciją arba tam tikrą populiacijos grupę, taip pat technologijos, susijusios su sveikatos priežiūros organizavimo ir valdymo aspektais yra priskirtinos visuomenės sveikatos technologijų vertinimo objektui.   
Atlikto tyrimo duomenimis, diskusijų dalyviai visuomenės sveikatos technologijų vertinimo objektą supranta kur kas plačiau nei teisės aktuose apibrėžiamas visuomenės sveikatos priežiūros turinys. Visų tyrimo grupių nuomone, Lietuvoje naudojamos neįvertintos visuomenės sveikatos technologijos. Tyrimo dalyvių nuomone, pagrindinis VST užsakovas ir finansuotojas turėtų būti valstybė ar ją atstovaujančios institucijos. VST vertinimą galėtų užsakyti ir kitos suinteresuotos institucijos jei sutiktų pačios finansuoti vertinimo atlikimą. Vertinimus turėtų atlikti vertinimo metodologiją išmanantys specialistai ir ekspertai, o vertinimo rezultatai turėtų būti rekomendacinio pobūdžio. Tyrimo dalyvių požiūriu, tikėtina, kad didžiausiomis kliūtimis kuriamos VST vertinimo sistemos diegimui gali tapti: a) žmogiškųjų ir finansinių resursų trūkumas; b) politinės paramos ir lyderystės trūkumas, nelaikant šios srities prioritetine. Pasipriešinimas atsisakant senų ir diegiant naujas VST galimas dėl: a) žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumu, kuris siejamas su ribotomis galimybėmis pritraukti kompetentingus ir motyvuotus specialistus į visuomenės sveikatos priežiūros sektorių; b) netinkamo vertinimo rezultatų įgyvendinimo reglamentavimo.
 
Nepaisant įstatyminių nuostatų, Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse, vis dar nėra oficialios sveikatos technologijų vertinimo agentūros, kuri koordinuotų šią veiklą. Mokslinėje literatūroje paskelbiami pavieniai mūsų šalyje atlikti VST vertinimų tyrimai.
 
Projekto „Visuomenės sveikatos priežiūros kokybės gerinimas, diegiant visuomenės sveikatos technologijų vertinimo sistemą ir nepageidaujamų įvykių registravimo sistemą“ metu buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai apie visuomenės sveikatos technologijų vertinimo supratimą Lietuvoje pateikiami straipsnyje, publikuojamame  moksliniame žurnale „Visuomenės sveikata 2014, Nr. 1(64)“:
(Raimonda Janonienė, Vaida Aguonytė, Vytautas Jurkuvėnas)