|
 Sveikatos informacijos komunikacija
Metodinės rekomendacijos
A. Vaidelauskaitė
Hgienos institutas, Vilnius, 2019, 26 p.
Sveikatos komunikacija – būtinas teigiamų sveikatos pokyčių komponentas. Kaip pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija, tik efektyvi, integruota ir tinkamai koordinuojama komunikacija gali padėti pasiekti numatytų tikslų, prisidėti kuriant sveikesnę ateitį viso pasaulio žmonėms. Tikslinėms auditorijoms svarbu pateikti aiškią ir suprantamą informaciją apie sveikatą.
Metodinėse rekomendacijose supažindinama su sveikatos informacijos parengimo, pateikimo ir sklaidos ypatumais.
Leidinys skirtas visuomenės sveikatos specialistams, kuriantiems komunikacijos strategiją ir siekiantiems efektyviau bendrauti su tikslinėmis auditorijomis, teikiantiems sudominančią ir veiksmingą sveikatos informaciją.
Atsiųsti metodines rekomendacijas
|
|
 Cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo praktinės rekomendacijos
D. Adamonienė, D. Kaziukonienė
Higienos institutas, 2012, 12 p.
Vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-209 Dėl Higienos instituto 2012 metų veiklos patvirtinimo, Higienos instituto specialistai parengė „Cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo praktines rekomendacijas“. Jos skirtos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams bei įstaigoms, atliekančioms cheminių veiksnių tyrimus ir profesinės rizikos vertinimą. Rekomendacijose suteikiamos žinios, kaip teisingai identifikuoti cheminius veiksnius darbo aplinkoje, tinkamai paimti oro ėminius, atlikti cheminių veiksnių tyrimą ir nustatyti cheminių veiksnių riziką bei numatyti prevencines priemones rizikai šalinti ar mažinti.
Rekomendacijose taip pat siekiama atkreipti dėmesį į bendruosius kompleksinio rizikos vertinimo principus ir padėti juos įgyvendinti, nes dabar specialistai dažnai riziką vertina kaip vienkartinį veiksmą, taip pat sistemingai neanalizuoja darbo vietų sąlygų, neatsižvelgia į ilgalaikį pavojingų medžiagų poveikį, nevisiškai identifikuoja ir tiria cheminius veiksnius, vyraujančius darbo aplinkoje, taip pat nepakankamai vertina įgyvendinamų prevencinių priemonių veiksmingumą.
Atsiųsti leidinį
|
|
 Asbesto plaušelių identifikavimo, nustatymo ir poveikio prevencijos. Praktinės rekomendacijos
Higienos institutas, Vilnius, 2011, 12 p.
Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorija, vadovaujantis darbo su asbestu nuostatais, parengė, „Asbesto plaušelių identifikavimo, nustatymo ir poveikio prevencijos“ praktines rekomendacijas, kuriose pateikta informacija apie asbestą, asbesto plaušelių indentifikavimą, jų nustatymą aplinkoje, asbesto poveikio riziką, jos mažinimą ar šalinimą ir saugų darbą su asbestu. Taip pat rekomendacijų prieduose pateiktas įmonių, tvarkančių asbesto atliekas, sąrašas.
Draudimas naudoti asbestą įvairiose ES valstybėse narėse įsigaliojo skirtingu metu. Lietuvoje asbestas uždraustas nuo 2005 metų. Ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbesto turinčių gaminių, iš kurių apie 96% sudaro asbestcementinė stogų danga.
Rekomendacijos bus naudingos darbdaviams, organizuojantiems darbus, darbuotojams atliekantiems darbus su gaminiais, turinčiais savo sudėtyje asbesto, ir fiziniams asmenims, vykdantiems asbestcemenčio medžiagų priežiūrą ar šalinimą.
Atsiųsti rekomendacijas
|
|
 Praktinės rekomendacijos „Atsitiktinio ir mažo intensyvumo asbesto veikimui darbuotojams nustatymas“
R. Jankauskas, D. Adamonienė, G. Smolianskienė
Higienos institutas, Vilnius, 2008
Šios rekomendacijos Higienos instituto buvo parengtos, vadovaujantis Europos ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe, ir vykdant Darbo su asbestu nuostatų įgyvendinimo priemonių plano (Žin., 2004, Nr. 116-4342) 1 punktą.
Praktinių rekomendacijų rengimo tikslas – pateikti informacijos apie mažesnės rizikos darbo su asbestu nustatymą.
Šios rekomendacijos skiriamos darbdaviams, organizuojantiems darbus su asbestu, bei darbuotojams, kurie asbesto veikiami dirba arba gali būti veikiami asbesto dulkių.
Praktinėse rekomendacijose yra nuorodos į Lietuvos Respublikos teisės aktus, pateikiamas mažesnės rizikos darbų su asbestu apibrėžimas, nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti priimami sprendimai apie mažesnės rizikos darbą su asbestu. Skyriuje „Darbo su asbestu rizikos vertinimas“ paaiškinami pagrindiniai asbesto, kaip cheminio veiksnio, rizikos vertinimo etapai: rizikos identifikavimas, tyrimas, nustatymas ir prevencija. Skyriuose ,,Rizikos prevencija. Bendrieji poveikio asbestu mažinimo principai“ ir ,,Bendrieji reikalavimai vykdant mažesnės rizikos darbus su asbestu“ pateikiama praktinės informacijos apie rizikos prevenciją. Praktinių rekomendacijų prieduose pateikiama patarimų, pavyzdžių, nurodyta literatūra.
Atsiųsti leidinį
|
