Visuomenės sveikatos būklė

Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai
Ž. Našlėnė, I. Petrauskaitė, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2020, 85 p.

Leidinyje apžvelgiama Lietuvos vaikų sveikata 2014–2018 m. Apžvalgoje analizuojama nemažai su vaikų sveikata susijusių aspektų – demografija, socialinė ir ekonominė padėtis, vaikų gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.
Atsiųsti leidinį

Sveikatos netolygumai pagal socioekonominius veiksnius Lietuvos savivaldybėse 2018 m.
I. Petrauskaitė, R. Skrobotovas, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2019, 45 p. 

Šio leidinio tikslas – apžvelgti sveikatos netolygumus, atliekant geografinę analizę ir įvertinant statistinį ryšį tarp socioekonominių veiksnių ir gyventojų sveikatos.
Socioekonominius kintamuosius atspindi keturi rodikliai: ilgalaikio nedarbo lygis, socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv., gyventojų amžiaus mediana metų pradžioje ir mėnesinis darbo užmokestis (bruto). Analizuojant šiuos rodiklius išryškėjo nemažai ryšių tarp žmonių sveikatos ir socioekonominių veiksnių.
Iš viso nagrinėjami devyniolikos sveikatos bei gyvensenos srities ir minėtų keturių socioekonominių rodiklių ryšiai.
Atsiųsti leidinį

Lietuvos visuomenės sveikatos pokyčių apžvalga
I. Petrauskaitė, R. Skrobotovas, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2019, 83 p. 

Informaciniame leidinyje apžvelgiami Lietuvos pokyčiai sveikatos srityje, lyginant juos su kitomis Europos šalimis. Apžvalga parengta remiantis įvairių šaltinių (Higienos instituto, Lietuvos statistikos departamento, Finansų ministerijos, Eurostato, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazės) duomenimis, analizuojant dešimties metų (2007–2017 m.) rodiklių pokytį (arba turimus paskutinius pateiktus duomenis). Taip pat ieškota galimų sąsajų tarp rodiklių, padedančių giliau pažvelgti į reiškinius, galėjusius turėti nemažos reikšmės Lietuvos gyventojų sveikatos būklei.
Atsiųsti leidinį

Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai
R. Skrobotovas, I. Petrauskaitė, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2018, 83 p.

Informaciniame leidinyje nagrinėjamas Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl ligų, susijusių su nepakankamu ar per dideliu tam tikrų maisto produktų vartojimu. Lietuvos mirtingumo rodikliai lyginami pagal amžiaus grupes (15–49 m., 50–69 m., 70+ m.) ir lytį. Leidinys paremtas Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto (angl. Institute for Health Metrics and Evaluation, IHME) skaičiavimais.
Atsiųsti leidinį 

Lietuvos visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį
I. Petrauskaitė, R. Skrobotovas, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2018, 73 p.

Higienos institutas šimtmečio proga surinko istorinius sveikatos statistikos duomenis ir parengė leidinį, kuriame aptariami visuomenės sveikatos būklės pokyčiai atkurtos Lietuvos šimtmečio istorijos kontekste. Jie leis pažvelgti į tai, kaip glaudžiai persipina gyventojų sveikata ir svarbūs istoriniai momentai, kaip visuomenės sveikatos būklę keitė moksliniai atradimai ir politinės reformos, kaip keitėsi gyventojų aprūpinimas ištekliais, kurie šiuo metu laikomi savaime suprantamais.
Atsiųsti leidinį

Prarasti potencialūs gyvenimo metai Lietuvoje 2014–2016 metais
Ž. Našlėnė, S. Mekšriūnaitė, R. Skroobotovas, A. Želvienė, A. Trakienė
Higienos institutas, Vilnius, 2017, 206 p.

Leidinyje analizuojami Lietuvos gyventojų prarastų potencialių gyvenimo metų netolygumai pagal ligas ar ligų grupes. Taip pat palyginami potencialūs prarasti gyvenimo metai apskrityse ir savivaldybėse 2016 m. su 2014 m. ir su 2016 m. Lietuvos vidurkiu. Nustatyta, kad Lietuvoje vidutiniškai 2014–2016 m. buvo prarasta 282 918 žmogaus potencialių gyvenimo metų kasmet.
Atsiųsti leidinį

Alkoholio vartojimo padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai
Ž. Našlėnė, R. Skrobotovas, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2017, 38 p.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistų parengtame leidinyje apžvelgiami alkoholio vartojimo lemiamų ligų, gyventojų sergamumo, ligotumo bei mirtingumo pokyčiai 2010–2015 (2016) m., taip pat apžvelgta ir įvertinta, kokią įtaką vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei (VGT) turi alkoholio vartojimas (lyginant bendrąją VGT su visomis mirtimis ir VGT be alkoholio lemtų mirties priežasčių).
Atsiųsti leidinį

Sveikatos būklių baigčių vertinimo modelis
R. Gurevičius, A. Želvienė, R. Ustinavičienė
Higienos institutas, 2016, 22 p.

Viena iš sveikatos būklės baigčių – mirtis, privalo būti užfiksuota medicininiame mirties liudijime (toliau – MML) nurodant jos priežastis, tačiau MML pildantys specialistai daro nemažai klaidų. Didelis klaidų dažnis turi įtakos mirties priežasčių struktūros teisingumui. Esant neteisingai mirties priežasčių struktūrai yra klaidingai nustatomas problemos mastas, o tai gali turėti tiesioginį poveikį prioritetų nustatymui ir numatytų priemonių vykdymui.
Sveikatos būklių baigčių vertinimo modelyje aprašyta veiksmų seka turėtų būti atlikta siekiant sumažinti klaidų kiekį pildant MML ir taip pagerinant jų kokybę.
Atsiųsti leidinį

Lietuvos gyventojų sveikatos būklė Europos Sąjungos šalių kontekste
Ž. Našlėnė, R. Ustinavičienė, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2016, 79 p.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistai parengė leidinį apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę Europos Sąjungos šalių kontekste. Jame aprašoma mūsų šalies gyventojų sveikatos būklė ir jai įtaką darančių veiksnių situacija, esamos rodiklių reikšmės lyginamos su kitų Baltijos šalių (Latvijos, Estijos) bei kaimyninės Lenkijos rodmenimis, taip pat nagrinėjamos rodiklių tendencijos 5 metų laikotarpiu.
Atsiųsti leidinį

Vartotojų nuomonė apie sveikatos statistinių duomenų poreikį, kokybę ir prieinamumą
Ž. Našlėnė, R. Ustinavičienė, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2016, 29 p.

Higienos instituto specialistai atliko sveikatos statistikos vartotojų apklausą, kuria siekta ištirti Higienos instituto teikiama informacija besinaudojančių asmenų nuomonę apie sveikatos statistikos duomenų poreikį, kokybę ir prieinamumą. Leidinyje pateikiami šios apklausos rezultatai.
Atsiųsti leidinį

Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai
O. Gražulienė, A. Serapinaitė, R. Ustinavičienė, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2016, 74 p.

Leidinyje pateikiama senyvo amžiaus žmonių demografinė bei socialinė–ekonominė padėtis, sveikatos priežiūra, sergamumo ir ligotumo dažniausiomis ligomis rodikliai, dažniausios mirties priežastys, ilgaamžių žmonių sveikata (85 m. ir vyresnių) bei senyvo amžiaus žmonių būklė Europos Sąjungos kontekste. Analizuojami netolygumai tarp skirtingų amžiaus grupių, lyčių bei savivaldybių.
Atsiųsti leidinį

Serija „Sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje“

Kraujotakos sistemos ligų atlasas 2009-2013 m. Lietuva
O. Gražulienė, R. Gurevičius
Higienos institutas, Vilnius, 2014, 53 psl.

Atlase pateikiamas Lietuvos gyventojų sergamumas, ligotumas bei mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 60-yje šalies savivaldybių.
Atsiųsti leidinį

Lietuvos vaikų visuomenės sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai
U. Balčiūnė, S. Mekšriūnaitė, Ž. Našlėnė, A. Želvienė
Higienos institutas, Vilnius, 2014, 84 p.

2014-ieji metai paskelbti Vaikų sveikatos metais. Šiai temai skirtame leidinyje pateikiami vaikų sveikatos būklės ir ją įtakojančių veiksnių pokyčiai Lietuvoje per 2001―2013 m. laikotarpį. Leidinyje pirmiausia apžvelgiami sveikatą įtakojantys veiksniai: demografinė, socialinė―ekonominė padėtis, gyvensena (žalingi įpročiai, mityba, fizinis aktyvumas), ligų prevencija, vaikų sveikatos priežiūra, sergamumas ir ligotumas dažniausiomis ligų grupėmis (kvėpavimo sistemos, odos ir poodžio, virškinimo sistemos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto―raumenų sistemos ligomis), plačiau apžvelgiamos vaikams aktualiausios traumų ir jų aplinkybių, psichikos sveikatos temos, apžvelgiama vaikų sveikata perinataliniu periodu bei vaikų mirtingumas. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiamos svarbiausios žinutės, kurios plačiau vystomos kiekviename skyriuje.
Atsiųsti leidinį

Sveikatos netolygumų situacijos analizė ir poreikio įvertinimas septyniose ES šalyse bei jų regionuose
ACTION-FOR-HEALTH: Reducing Inequalities in Health Situation Analysis and Needs Assessment in Seven EU-Countries and Regions
Co-authors: Institute of Hygiene, Lithuania:
Dr. Laura Narkauskaitė, Sandra Mekšriūnaitė, Jolanta Valentienė, 2013, 52 p.

Higienos institutas, vykdydamas tarptautinį projektą „Sveikatos netolygumų mažinimas: veiksmų plano sukūrimas ir struktūrinių fondų projektai“ (angl. "Reducing health inequalities: preparation for action plans and structural funds projects", ACTION-FOR-HEALTH), dalyvavo parengiant leidinį „Sveikatos netolygumų situacijos analizė ir poreikio įvertinimas septyniose ES šalyse bei jų regionuose“, kuriame pateikiama informacija apie kiekvienos šalies – projekto partnerės - sveikatos netolygumus. Iš viso projekte dalyvauja septynios šalys: Slovėnija, Vengrija, Estija, Bulgarija, Ispanija, Lietuva ir Kroatija.
Šis leidinys skirtas politikos formuotojams, visuomenės sveikatos specialistams, dirbantiems sveikatos prevencijos srityje, sveikatos administratoriams, mokslininkams. Šis leidinys – tai pirmas žingsnis kuriant sveikatos netolygumų mažinimo veiksmų planą regione.

Atsiųsti leidinį

Pranešimas „Lietuva. Visuomenės sveikatos netolygumai Europoje“
Š. Alasauskas, A. Žalienė
Higienos institutas, Vilnius, 2013, 50 p.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro parengtas pranešimas skirtas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai proga, šalies ir savivaldybių politikams, sveikatos sistemos dalyviams, visuomenės sveikatos specialistams ir visiems, besirūpinantiems Lietuvos žmonių visuomenės sveikata.
Analizuojami pagrindiniai visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai parodo 27 Europos Sąjungos valstybių narių ir Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumus. Jame pateikiami pagrindiniai demografiniai rodikliai, migracijos pokytis, bendras gyventojų mirtingumas, mirtingumas nuo dažniausių kraujotakos sistemos ir kvėpavimo sistemos ligų, piktybinių navikų, išorinių mirties priežasčių, sergamumas tam tikromis ligomis, svarbiausi jaunimo ir suaugusiųjų sveikatos rizikos veiksniai, sveikatos priežiūros ištekliai bei socioekonominiai veiksniai.
Pranešime skelbiami naujausi duomenys (2012 m. ir ankstesni), iš EUROSTAT, Europos sveikatos visiems (angl. European health for all database) duomenų bazių. EUROSTAT duomenų bazei Lietuvos duomenis teikia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.
Atsiųsti leidinį